- kibirkštis
- 1 kibirkštìs sf. (3b)
1. SD79, Kos46, R, K smulki lekianti degančio ar įkaitusio daikto dalelė, žiežirba: Kibirkštys iš kamino eina Kn. Kibirkščių gesiklis rš. Kaip elektros kibirkštis Kauną perbėgo nepaprasta žinia rš. Kibirkštis, kuri uždegė gaisrą, buvo vienas paprasčiausių darbo susirėmimų su kapitalu – streikas vienoje gamykloje sov. (rš). Iš kibirkšties liepsna pakilo E.Miež. Aukštai kìbirkštys kyla Dkš. Beždžionė visus tuos akinius kad sviedė į akmenį, net kibirkštys sužybsėjo rš. | prk.: Sniegas spindėjo nesuskaitoma daugybe mažų kibirkštėlių J.Dov. Jo akyse dar tebežaidė juoko kibirkštis A.Vencl. Ir apsitraiškanojusiose senio Stašio akyse sublizgėjo nauja kibirkštėlė V.Myk-Put. Žėri kibirkštys akyse (gyvos, žibančios akys) sp. Gausi į kaktą, kad ir kibirkštimis apteksi (nuo smūgio akyse sužaibuos, kibirkštys pasirodys)! Šts. Ant darbo ji tai jau kibirkštìs (labai greit dirba) Skr. Ant orielkos buvo – kibirkštis (labai mėgo išsigerti)! Plt. Arklys – kibirkštis (labai smarkus), vaikas, negalėdamas jo nutūrėti, bliauna it veršis M.Valanč. Ir patekau pas anytą, pas anytą graudažodę, pas mošelę kibirkštėlę (greit supykstančią, įširstančią) LTR(Kp). ^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras VP19. Neužgesinęs kibirkšties, greit gaisro susilauksi TŽV609. Kalvis – kibirkščių, mynėjas dulkių nebijos VP22. Iš mažos kibirkštėlės išsiplečia didelė ugnis NžR.
2. prk. dem. truputis: Jame gyvasties kibirkštėlė tikt vos ne vos išlaikoma (vos gyvas) Ns1857,6. Nė kibirkštė̃lės (ne truputėlio) proto jame nerasi BŽ196. Nė kibirkštẽlės (visiškai, nė truputėlio) jokios žinios nėr Pln.
◊ kaĩp kibirkštìs1. labai greitas: Mažasai [šuo] lygiai kibirkštìs – tuoj šoka Lkm. Greitas kaip kibirkštis ST277.2. tuojau užpyksta: Pasakyk jam ką, tai kap kibirkštis ir šoka (greit užpyksta, įširsta) Gs. Tu į tą šneką kai kibirkštis (greit įsikiši) Skr. Pikta anytelė kaĩp kibirkštẽlė Švnč.kibirkštìs sukélti Slnt suerzinti, supykdyti, sujaudinti.
Dictionary of the Lithuanian Language.